Ispanija yra viena iš tų šalių, kurių pavadinimą išgirdus į galvą šauna galybė stereotipų. Tačiau ne visi ispanai yra flamenką šokantys, tapas valgantys, į koridas vaikštantys ir pomidorus dievinantys karštakošiai. Tikroji Ispanija yra daug įvairesnė. Štai keli įdomūs faktai privers jus į Ispaniją pažvelgti kitu kampu.
Ispaniją beveik 800 metų valdė arabai
Stiprėjantis Umajadų kalifatas 711 m. iš Šiaurės Afrikos peržengė Gibraltaro sąsiaurį. Netrukus buvo užimta didžioji dalis Iberijos pusiasalio ir suvienyta į islamišką kraštą, vadintą Al-Andalus. Per ilgą laiką krikščionys visą pusiasalį atkovojo, šis procesas vadintas Rekonkista (isp. atsiėmimas). Šalyje yra išlikę daug arabiško meno, kultūros ir architektūros palikimo. Labiausiai ši įtaka jaučiama Pietų Ispanijoje, kurioje arabai išsilaikė ilgiausiai.
Andalūzijos regionas netgi pavadintas pagal arabišką „Al-Andalus“ pavadinimą. Kalbant apie Ispaniją svarbu suprasti, kad ji, kaip ir daugelis Europos šalių, nėra kultūriškai homogeniška. Dabartinėje jos teritorijoje buvo net kelios senovinės karalystės, o šiuo metu kiekvienas regionas yra išlaikęs savitą šnektą, papročius ir net politinio savarankiškumo siekius. Ypač stiprų identitetą turi katalonai ir baskai, istoriškai konfliktavę su centrine Madrido valdžia.
Ispanija turi sausumos sienas su Jungtine Karalyste ir Maroku
Ispanija yra antra pagal plotą valstybė Europos Sąjungoje, užimanti didžiąją dalį Iberijos pusiasalio. Tačiau Ispanija ribojasi ir su Jungtine Karalyste. Kaip? Šiai priklauso Gibraltaras – strateginis ant uolos įsikūręs miestas ir vienas kertinių Viduržemio jūros uostų. Nors ispanai kelia Gibraltaro prisijungimo klausimą, miesto gyventojai nuolat atmeta pasiūlymus prie šios jungtis. Įdomu tai, kad orai čia drėgnesni ir vėsesni – daug panašesni į britiškus nei likusioje Ispanijoje. Gibraltaro uola garsėja Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimais ir čia gyvenančiomis beždžionėlėmis. Tačiau Ispanija ir pati turi net du panašaus statuso miestus prie Viduržemio jūros pakrantės Maroke. Tai kitoje Gibraltaro sąsiaurio pusėje esanti Seuta bei kiek labiau į rytus įsikūrusi Melilja. Taip, kaip ispanams sunku pripažinti Jungtinei Karalystei priklausantį Gibraltarą, Marokas priekaištauja Ispanijai dėl dviems jo miestams reiškiamų pretenzijų. Tačiau bent artimiausiu metu Seuta ir Melilja lieka Ispanijos karalystėje, o Gibraltaras – Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje.
Ispanų kalba užima antrąją vietą pagal ja kaip gimtąja kalba šnekančių žmonių skaičių
Manėte, kad pirmoji kalba – anglų? Klystate. Anglų kalba rikiuojasi trečioje vietoje, pirmąją užleisdama mandarinų (kinų) kalbai. Sukūrusi vieną pirmųjų globalių imperijų Ispanija kartu su Portugalija buvo įtakingiausios pasaulio valstybės, deja, vėliau šią rolę teko perleisti britams, olandams bei prancūzams. Nepaisant to, ispanų kalba plačiai paplito šios karalystės užjūrio valdose ir išliko vartojama net šioms tapus nepriklausomoms. Ispanų kalba šiuo metu yra pagrindinė kalba daugumoje Lotynų Amerikos valstybių – Meksikoje, Argentinoje, Kolumbijoje, Peru, Jamaikoje ir kitose. Ispanų kalba taip pat plačiai paplitusi pietinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje – Teksase, Arizonoje, Naujojoje Meksikoje, Kalifornijoje, Floridoje.
Aukščiausia Ispanijos viršūnė yra ne Ispanijoje
Aukščiausia Ispanijos viršukalnė – Teidės ugnikalnis – yra į vakarus nuo Afrikos esančiame Kanarų salyne, Tenerifėje. Šis vulkaninės kilmės ugnikalnis laikomas snaudžiančiu, paskutinį sykį yra išsiveržęs 1909 metais. Ispanijai priklausantis Kanarų salynas yra viena populiariausių poilsio krypčių visoje Europoje.
Ispanijos himnas yra vienas iš 4 pasaulio valstybių himnų be oficialių žodžių
Himnas, vadinamas Marcha Real (isp. karališkasis maršas) buvo sukurtas kaip kariuomenės maršas, o kariuomenės maršai žodžių neturi. Tiesa, vėlesniais laikais jam buvo sukurtas tekstas. Besikeičiant valdžioms ir santvarkoms tekstas buvo kaitaliojamas, pavyzdžiui, Fransisko Franko diktatūros laikotarpiu į jį įtraukta fašistinių elementų. Ispanijai tapus liberalia demokratija, nuspręsta himno dar kartą nekeisti, bet palikti tradicinę jo versiją – tik melodiją. Tiesa, kartais viešuose renginiuose, pavyzdžiui, per futbolo rungtynes, himnas giedamas. Vietoje žodžių tokiais atvejais tariama „nanana“ ar panašūs skiemenys. Nors himnas be teksto yra retenybė, ispanai dėl to nesuka galvos ir jam žodžių kurti nė neplanuoja.
Eifelio bokštas turėjo būti pastatytas Barselonoje!
Neįtikėtina, bet Gustavas Eifelis garsųjį bokštą planavo pastatyti Barselonoje. Tačiau šis neišpasakyto grožio architektūra pasižymintis miestas Ispanijos rytuose architekto pasiūlymą atmetė dėl jo nesuderinamumo su bendru miesto vaizdu. Paryžius bokšto projektą irgi atmetė, tačiau sutiko jį statyti kaip laikiną pastatą 1889 Pasaulio mugei. Bokštą išgelbėjo kariuomenė, naudojusi jį kaip komunikacijos punktą. Na, o dabar šis statinys – pagrindinis Paryžiaus simbolis. Tačiau ir Barselona turi kuo didžiuotis. Čia nuo 1882 m. statoma garsiojo Antonio Gaudi suprojektuota Šv. Šeimynos katedra – ko gero, įspūdingiausia bažnyčia pasaulyje. Pastato statybas užbaigti planuojama 2026 metais.
Ispanija, ko gero, visuomet išliks viena iš labiausiai turistų lankomų šalių pasaulyje. Svarbu suprasti, kad ši šalis gali pasiūlyti kur kas daugiau nei nuostabūs smėlio paplūdimiai ir šilta jūra. Būdama viena iš Europos kultūros centrų ši šalis nepalieka abejingų. Keliaudami neapsiribokite Madridu, Barselona ir Valencija.
