Įdomūs faktai apie Švediją: nuo ABBA iki kavos gėrimo ceremonijos

Kas pirmiausia jums ateitų į galvą, jei kas nors paklaustų, dėl ko garsėja Skandinavijos pusiasalyje įsikūrusi Švedija? Kažkas prisimintų legendinę ABBA grupę. Sporto, ypač futbolo gerbėjai, iškart sušuktų žinomo žaidėjo Zlatano vardą. Kai kurie besidomintys automobiliais galbūt dar paminėtų Volvo markės automobilius.

Na, o kur dar garsūs švediški kukuliai, anyžiniai saldainiai, cinamoninės bandelės ir kiti patiekalai, pamaloninantys kiekvieno gurmano skonio receptorius! Taip, iš tiesų Švedija turi, kuo išsiskirti. Tačiau yra ir kitų, ne visiems žinomų faktų apie šią keliautojų pamėgtą šalį. Planuojate apsilankyti Švedijoje? Prieš leidžiantis į kelionę, įsitikinkite, kad žinote visus, net ir pačius keisčiausius faktus apie Švediją!

1. Švedai yra labai preciziški dėl laiko

Ir ne tik laiko! Datos, atstumai, temperatūros… Iš esmės švedai mėgsta viską apskaičiuoti tiksliai! Daugelis esame įpratę suapvalinti skaičius iki dešimčių, pavyzdžiui, kalbant apie tai, kiek užtruks nuvykti nuo taško A iki taško B, greičiausiai turėdami galvoje 8 min suapvalintumėte jas iki 10 min, nes juk visko gali pasitaikyti kelyje, ar ne? Tačiau toks atsakymas keistai nuskambėtų bet kuriam sustojusiam gatvėje pasiklausti kelio, kadangi Švedijoje yra įprasta pasakyti tikslų laiką.

2. Šeštadienis – saldainiadienis!

Arba šnekant vietiniais terminais, Lördagsgodis. Taip, saldusis šeštadienis yra neišgalvotas! Pagal tam tikras apklausas bei skaičiavimus kiekviena švedų šeima, kurioje yra du tėvai bei du vaikai, kiekvieną šeštadienį suvartoja apie 1,2 kg įvairiausių saldumynų. Tiems, kurie palaiko sveiką gyvenseną ir stengiasi atsisakyti cukraus, ši statistika gali pasirodyti daugiau negu bauginanti, tačiau viskas nėra taip blogai, kaip atrodo!

Dauguma tėvų po tokios cukraus karštligės savo vaikams neleidžia valgyti saldumynų visą likusią savaitę, todėl šeštadienis dar kitaip galėtų vadintis smaližių cheat day (liet. sukčiavimo diena). Daugelis prekybos centrų turi didžiulius skyrius su iki pat viršaus prikrautomis saldumynų lentynomis ir išties įspūdinga pamatyti jas tuštut tuštutėles šeštadienio vakarais. Be to, verta paminėti ir švedų keistą polinkį sūriems saldainiams. Taip, jūs gerai perskaitėte, sūriems. Vienas iš mėgstamiausių – anyžiniai saldainiai, apvolioti druska!

3. Nacionalinis pamišimas

Ir jis vadinamas fika. Kai visas likęs pasaulis turi kavos pertraukėles, tai švedai panaudojo kavos gėrimo koncepciją ir pakeitė jį į fika dar pridėdami kelias detales. Visų pirma, išvertus iš švedų kalbos, fika yra ne tik daiktavardis, bet ir veiksmažodis, kadangi jis apibūdina veiksmą. Dažniausiai fika apima kavos ar arbatos gėrimą, prie kurio taip pat yra užkandžiaujama saldžiais kepiniais ar saldumynais. Švedai labai rimtai žiūri į fiką: dažniausiai šie saldūs pasisėdėjimai yra suplanuojami iš anksto bet kur, kur tik bebūtų: darbe, namuose, einant pasivaikščioti ar apsipirkti.

4. Aš architektas… ir karys

Švedija turi labai mažą kariuomenę, todėl daugelis nerimauja, ar ji iš tiesų, atsiradus pavojui, pajėgtų apginti šalį. Švedijos kariuomenės sudėtis yra labai įdomi: daugiau negu pusė jos darbuotojų ginkluotosiose pajėgose priklauso atsarginių padaliniui. Kitaip tariant, šie buvę kariai turi normalius dieninius darbus, tačiau kasmet važinėja į kelias savaites trunkančias karines pratybas tam, kad pereitų būtinus mokymus bei išsaugotų savo gebėjimus.

5. Švedijos vandenynas

Švedija turi beveik 100 000 ežerų ir, nepaisant kelių didžiausių ežerų, esančių Rusijoje, Vänern (Venerno) ežeras Švedijoje yra didžiausias Europoje. Priėjus prie kranto gali pagalvoti, kad tai – vandenynas. Stovint vienoje pusėje beveik neįmanoma pamatyti kitoje pusėje esančio kranto. Prie Vänern ežero yra įsikūrę šimtai paplūdimių, kuriuos, esant stipriam vėjui, skalauja didžiulės bangos, o ežero horizonte galima išvysti mažas saleles ir pusiasalius, iškilusius virš vandens lygio.

6. Mokykla

Jeigu galvojate, kad mokykloje vaikai praleidžia per daug laiko, tada jums turėtų patikti Švedijos ugdymo sistema. Čia vaikai pradeda eiti į mokyklą ne anksčiau negu nuo 7 metų, o privalomas ugdymas trunka tik 9 metus. Nors moksleiviu kiekvienas čia būna žymiai trumpiau negu mes, mokyklos baigimas Švedijoje yra atšvenčiamas su trenksmu.

Per miestą einantis moksleivių ir mokytojų paradas su iškeltais plakatais, lydimas garsia muzika ir triukšmingu šurmuliu, yra įdomus reginys kiekvienam atvykėliui. Be viso to kiekvienas abiturientas dėvi kepurėlę, primenančią jūreivio kepurę, bei nešioja ją visą likusią vasarą iki pat rugsėjo mėnesio.