Kelionės jungiamaisiais skrydžiais: kas svarbu norint nelikti be išvykos ir kompensacijos

Komentaras straipsniui lrt.lt, komentuoja „Baltic Tours“ projektų vadovė Rasa Levickaitė.

Norint nuvykti į tolimesnius pasaulio kraštus ar į šalį, į kurią nėra tiesioginio skrydžio, galima užsisakyti jungiamojo skrydžio bilietus. LRT.lt analizuoja, kokius svarbiausius aspektus aktualu prisiminti keliautojams, kad jų kelionė neapkarstų.

Vilnietė Gabrielė LRT.lt pasakojo, kad kovo mėnesį planuoja skristi į Paryžių, tačiau jos kelionė nebus tiesioginė – laukia persėdimas Rygoje.

„Pagal skrydžių tvarkaraštį, iš Vilniaus pakilsiu 5.30 val. ryto, o Rygoje turėčiau leistis 6.20 val. Tai reiškia, kad skrydis truks apie 50 minučių. Iš Rygos į Paryžių jungiamasis „airBaltic“ skrydis numatytas 7.00 val., tad persėdimui turėsiu vos 40 minučių. Kadangi tai jungiamasis skrydis, teoriškai net ir vėlavimo atveju aviakompanija turėtų pasirūpinti, kad keleiviai pasiektų galutinį kelionės tikslą. Tačiau vis tiek kyla nerimas – ar 40 minučių tikrai pakanka? Kas nutiktų, jei pirmasis skrydis vėluotų ir nespėčiau į antrąjį?“ – svarstė ji.

Minimalaus laiko tarp skrydžių turi užtekti

Skrydžių bendrovės „airBaltic“ atstovas Augusts Zilberts LRT.lt tvirtino, kad bendrovės vykdomų jungiamųjų skrydžių atveju rekomenduojama laikytis minimalaus jungiamojo skrydžio laiko, nurodyto užsakymo metu.

„Jis apskaičiuotas siekiant užtikrinti sklandų persėdimą. Atskirai užsakytiems skrydžiams rekomenduojame skirti daugiau laiko, kad būtų atsižvelgta į oro uosto procedūras, galimus vėlavimus ir saugumo patikrinimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, „airBaltic“ gali atidėti skrydį dėl persėdančių keleivių, jei jie keliauja su vienu užsakymu ir vėlavimas yra minimalus. „Tačiau šis sprendimas priklauso nuo operatyvinių veiksnių, tokių kaip oro eismo kontrolė, oro uosto apribojimai, įgulos budėjimo laikas, kitų keleivių tolesnės kelionės jungtys ir kita orlaivio rotacija. Vėlavimai vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, kad būtų kuo labiau sumažinti bendri trukdžiai“, – sakė A. Zilberts.

Jei dėl „airBaltic“ skrydžio vėlavimo neįvyko persėdimas į kitą lėktuvą, o bilietas buvo pirktas kartu, keleiviai nemokamai perregistruojami į kitą laisvą skrydį. „Tačiau, jei skrydžiai buvo užsakyti atskirai, „airBaltic“ neatsako už perregistravimą. Kompensacija suteikiama tik tuo atveju, jei keleiviai į galutinę paskirties vietą atvyksta daugiau kaip trimis valandomis vėliau, nei buvo numatyta iš pradžių, ir jei vėlavimą lėmė ne ypatingos aplinkybės, kurių nebuvo galima išvengti. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – tvirtino atstovas.

Pašnekovas akcentavo, kad paprastai aviacijos pramonėje skrydis laikomas įvykstančiu „laiku“, jei jis išvyksta per 15 minučių nuo numatyto laiko, – tai plačiai priimtas standartas. „Per šį laiką kartais gali būti daromi nedideli koregavimai, tačiau visada siekiama kuo mažiau trikdyti bendrą tinklą ir keleivių patirtį“, – minėjo A. Zilberts.

Svarbu bilietus pirkti kartu

Skrydžių bendrovės „Lufthansa“ atstovas Boris Ogursky LRT.lt teigė, kad jei užsisakomas skrydis su persėdimu arba kelių etapų skrydis, siūlomi tik tie skrydžiai su persėdimais, kurie atitinka minimalų persėdimo laiką oro uoste – apie 40–60 minučių.

„Taip užtikriname visą kelionę iki galutinio kelionės tikslo. Tačiau jei pirmasis skrydis vėluoja ir keleivis negali pasiekti užsakyto jungiamojo skrydžio, mes tai laikome ir vertiname kaip įprastą vėlavimą su visomis tokiais atvejais taikomomis kliento teisėmis. Kad skrydžiai būtų vykdomi punktualiai, mūsų orlaiviai paprastai negali laukti vėluojančių keleivių. Nepaisant to, galime pasiūlyti ir tiesioginį keleivių pervežimą iš vieno lėktuvo į kitą“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat akcentavo, kad svarbu, jog jungiamieji skrydžiai būtų užsakyti kartu. „Jei klientas užsako atskirus skrydžius ir juos sujungia, rizika, kad praleisite persėdimą, tenka keleiviui, o ne oro transporto bendrovei“, – sakė atstovas.

Skrydžių paieškos platformos „skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė LRT.lt teigė, kad keleiviai, kurie įsigyja reguliariųjų skrydžio bendrovių bilietus, be jokių trikdžių turi spėti į jungtinį reisą. „Oro uostai teikia rekomendacijas skrydžio bendrovėms, koks yra minimalus keleivio judėjimo per oro uostą ir bagažo pervežimo laikas, todėl lėktuvo bilietų platintojas savo rezervavimo sistemoje gali matyti ir keleiviui parduoti tik tą bilietą, kurio jungties laikas yra patvirtintas kaip minimalus. Tačiau dėl vėluojančių skrydžių, netikėtumų oro uostuose gali įvykti situacijų, kai keleivis nespėja į jungtinį reisą. Matant, kad nespėjama, vis tiek reikia prisistatyti prie įlaipinimo vartų ir pranešti apie savo atvykimą“, – sakė ji.

Kitu atveju skrydžio bendrovė gali manyti, kad keleivis persigalvojo ir nepasirodė, dėl to galima prarasti galimybę gauti alternatyvius skrydžio pasiūlymus.

„Tada oro uosto tarnybos nukreips, kur kreiptis ir kaip elgtis toliau. Jei prie įlaipinimo vartų jau nebėra dirbančio personalo, reikia kreiptis į pagalbos skyrių. Paprastai aviakompanijos pasiūlo alternatyvų maršrutą, nakvynę, jei to reikia, ir informuoja, kokiu būdu pateikti pretenziją“, – kalbėjo atstovė.

Visgi ji minėjo, kad nė vienu atveju skrydžio bendrovė neturi laukti vėluojančių keleivių. „Būna situacijų, kai skrydžio bendrovės priima sprendimą laukti keleivių, nes įvertina iš to galinčias kilti pasekmes. Pasitaiko, kai skrydžio bendrovės laukia vėluojančių keleivių, jei tai yra paskutinis tos dienos reisas ir nedidelis vėlavimas nesukelia pasekmių kitiems tuo pačiu orlaiviu vyksiantiems reisams. Taip pat skrydžio bendrovės gali priimti sprendimą laukti, pavyzdžiui, medikų, sportininkų, muzikantų, aktorių grupių, nes didelės grupės vėliau būtų sunkiai nugabenamos į galutinį tašką dėl kitų skrydžių užimtumo“, – vardijo R. Levickaitė.

Kreipiantis dėl sutrikdyto skrydžio kompensacijos svarbu žinoti, kokiais atvejais ji jums priklauso.

„Į kompensaciją galima pretenduoti nepriklausomai nuo oro linijų kompanijos ir keliautojo pilietybės, jeigu skrydis įvyko ES viduje. (...) Kompensacija priklauso, jei jums neleido išvykti argumentuojant, kad lėktuve trūksta vietų, jūsų skrydis buvo atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo, jūsų skrydis buvo atidėtas ir atvykimas į kelionės tikslą vėlavo daugiau nei 3 valandas, t. y. skrydžio vėlavimas identifikuojamas kaip vėlavimas, jei ne išvykstate, o atvykstate 3 valandomis vėliau, nei numatyta“, – minėjo R. Levickaitė.

Kelionių metu pasitaiko nesklandumų

Keliautojas, „Facebook“ puslapio „Mokėk keliauti“ įkūrėjas Robertas Pogorelis LRT.lt pasakojo, kad visada geriau turėti jungiamąjį bilietą, kad visa kelionė būtų susieta su vienu bilietu.

„Jeigu tai bus atskiri skrydžiai (o yra tokių internetinių agentūrų, kurios parduoda tarsi vienos kelionės bilietus, bet formaliai tai yra du atskiri skrydžiai), tuomet nėra persėdimo garantijos“, – sakė jis.

R. Pogorelis pasakojo, kad interviu metu jį patį užklupo kelionės skrydžių nesklandumai, tačiau džiaugėsi, kad užsisakė jungiamąjį bilietą. „Turėjau skristi iš Dublino per Mančesterį į Barbadosą, tai kadangi pirmasis skrydis buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų, gavome kitą bilietą per Londoną į tą patį Barbadosą. Tada oro linijos pačios pasirūpina, bet jei būčiau turėjęs du atskirus bilietus, tada tai būtų mano atsakomybė, tokios pagalbos negaučiau. Kartu skrido kiti lietuviai į tokį patį skrydį, bet jiems nebeliko vietų antrajame skrydyje iš Londono į Barbadosą, tai jiems reikėjo atstovėti eilėje, jie turėjo gauti viešbutį, maitinimą, nuvežimą ir parvežimą iki viešbučio. Tik jie atskris į Barbadosą viena para vėliau“, – akcentavo R. Pogorelis.

Jis taip pat turi patarimų gyventojams, pavyzdžiui, skrydžių bilietų nepirkti pernelyg anksti. „Apskritai lietuviai turi tendenciją pirkti skrydžių bilietus kuo anksčiau, nes jie įsivaizduoja, kad labai daug sutaupo taip darydami. Visgi jei perkate kuo anksčiau, pavyzdžiui, prieš metus, yra labai didelė tikimybė, kad tvarkaraščiai bus pakeisti – kartais galite iš to išlošti, kartais pralošti. Dažniausiai primokėti nereikia, jeigu tai yra sutrikimas iš oro linijų pusės, tačiau kyla problemų dėl kelionės planų“, – sakė ekspertas.

R. Pogorelis akcentavo, kad jei planuojama tolima kelionė, bilietus geriau pirkti likus maždaug pusei metų, o skrendant į kitą Europos šalį – keliems mėnesiams iki skrydžio. „Tos kainos taip žymiai nesiskiria, o tikimybė, kad tvarkaraštis pasikeis, yra mažesnė, kai skrydžio datos yra arčiau. Taip pat reikia žinoti savo teises – jeigu sutrinka skrydis dėl lėktuvo gedimo, oro linijų kaltės, tai reikšmingai vėluojant galima gauti kompensaciją pagal ES keleivių teisių reglamentą – nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo atstumo ir jei tai yra ES oro linijos arba skrydis iš ES šalių“, – pabrėžė jis.