Klausyti Dianos apie Maroką = įsimylėti Maroką pačiam. Diana pirmojoje pasakojimo dalyje vardina mėgstamiausio Maroko kurorto – Agadyro privalumus, labiausiai patinkančius kultūrinius Maroko motyvus, nupiešia Maroko turgaus atmosferą, rekomenduoja skaniausio kuskuso ir tadžino restoranėlius bei žeria geriausių lankytinų vietų patarimus.

Kaip manai, kodėl keliautojai jaučia ypatingą meilę ir trauką Marokui? Pati čia lankeisi jau ne pirmąjį kartą.

Taip, pirmąjį kartą buvau Saharos dykumoje, Dahloje, Kasablankoje ir Marakeše, o šį kartą su vyru patraukėme į kitą Maroko pusę – aplankėme Agadyrą, Essaouirą.

Marokas keliautojams patrauklus dėl daugelio priežasčių. Visų pirma – pigūs ir tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. Užtrunki vos 5 val. 25 min. ir štai tu visai kitame kontinente. Taip pat klimatas – vasarą Afrikoje kaitina 30°C, o žiemą – 25°C šiluma.

Pati Maroką tiesiog dievinu, ši kultūra man labai artima. Nežinau, galbūt tai neišsipildžiusios vaiko svajonės, tačiau čia jaučiuosi lyg princesė iš Persijos. Mėgstu su šia kultūra susijusius filmus, man be galo įdomu stebėti Maroko kultūrą ir kaskart joje atrandu vis labiau žavinčių dalykų.

Pavyzdžiui, mane itin žavi jų broliškas ir seseriškas tarpusavio ryšys, meilė. Nesvarbu, ar tai svetimas žmogus ar kolega, jie vienas kitą palaikys, bendraus draugiškai, geranoriškai, pagarbiai. Gatvėje pamačiusi benamį pastebėjau prie jo padėtą gražiausią arbatinį su mėtų arbata ir duona. Vadinasi, kažkas jam tai atnešė ir ne šiaip numetė, bet padėjo taip, kaip sau.

Dar žaviuosi tuo, kaip marokiečiai stojiškai priima savo kilmę ir džiaugiasi tuo, ką turi. Vienodai laimingi jie jausis tiek turguje pardavinėdami kokosus, tiek valdydami nuosavą restoraną. Pas mus yra kiek kitaip. Dažnai mes kažko siekiame norėdami įrodyti ar pasirodyti, o čia to nėra. Grįžęs iš Maroko tarsi labiau pradedi vertinti dvasinį tobulėjimą. Taip pat žavi tas musulmoniškos kultūros paslaptingumo šydas. Ir pati, nusipirkusi skraistę, ant galvos nešiojau turbaną, kuriuo labai džiaugiausi.

Kalbant apie Agadyrą, tai bene žymiausias Maroko kurortas prie vandenyno, dar vadinamas Maroko Majamiu. 1960 m. miestas buvo visiškai sugriautas žemės drebėjimo, tačiau naujam gyvenimui pakilo kur kas modernesnis ir europietiškesnis.

Esant dideliems karščiams ir patys marokiečiai traukia čia, kad pabėgtų nuo kaitros, pasilepintų malonia vandenyno vėsa 7 km besidriekiančiuose paplūdimiuose. Palei šią paplūdimio liniją Agadyro gyvenimas tiesiog verda. Čia susitelkę prabangiausi viešbučiai, restoranai, kavinės, čia vyksta įvairios pramogos – nuo atrakcionų parkų vaikams iki vandens motociklų, dviračių, jodinėjimo kupranugariais atrakcijų. Sau įdomių pramogų ras tiek europietiškų kurortų, tiek egzotikos gerbėjai. Ir pati žavėjausi Atlaso kalnų panoramomis, puikia kurorto aura, draugiškais, paslaugiais, bet neįkyriais vietiniais. Tikrai nėra tokio marokiečio, kuris negalėtų tau suveikti to, ko tu pageidauji – priėjęs su tikslu parduoti akinius, tau panorėjus, jis pasiūlys geriausią restoraną, padės susirasti kupranugarį.

Kodėl verta keliauti į Agadyrą? Geriausi dalykai Agadyre.

Apskritai, keliaujant į Maroką reikia žinoti ką reiškia „medina“ – senamiestis, „riadas“ – tradicinis marokietiškas namas su vidiniu sodu arba fontanu ir kas yra „souk“ – tai vietinis turgus. Taigi, būnant Maroke verta ir tiesiog būtina apsilankyti turguje, nes tai yra „kažkas tokio“. Turgus veikia visomis dienomis išskyrus pirmadienius. Galima sakyti, kad visas Marokas yra sudėtas į turgų. Čia atsiskleidžia gražiausios Maroko gyvenimo ir kultūros spalvos, marokiečių būtis. Eini ir nespėji gaudyti emocijų: turguje nuolatos vyksta derybos, akys mėgaujasi prekių įvairove nuo šviežios žuvies, mėsos iki riešutų, datulių, saldumynų, prieskonių, vaisių. Jei abejoji dėl mėsos šviežumo, čia pat gyvai vištai pardavėjas gali nukapoti galvą. Aišku, higienos reikalavimai čia per menki, tačiau vis vien negali nesižavėti, vis tiek visko norisi ragauti.

Man, kaip pardavėjai, turguje kaskart norisi atrasti tokių pardavėjų, iš kurių man norėtųsi pirkti. Jei pardavėjas man patiks, aš sumokėsiu daugiau ar netgi permokėsiu, tačiau jis neturi būti bjaurus, įkyrus ar nemalonus. Asmeniškai labai mėgstu pirkti iš senų žmonių. Mano akimis, jie yra kur kas sąžiningesni ir ne tokie godūs kaip jaunimas. Dažniausiai, jie pasakys tokią kainą, nuo kurios gal ir gali šiek tiek derėtis, tačiau ji nebus „kosminė“.

Agadyre atradome savo alyvuogių pardavėją. Kalba jis tik savo kalba, o pamatęs mus kaskart su šypsena, nuoširdžiai jau tiesia mentelę su skirtingomis alyvuogių rūšimis, kurių turbūt yra milijonas. Nors ir nesupratome, ką jis mums bandė pasakyti, visą krepšelį alyvuogių išsirinkome tiesiog ragaudami. Kalbai pasisukus apie kainą, išgirsta suma pasirodė nė neverta derėjimosi. Taigi, Maroke gali atrasti savo daržovių, imbiero, mėsos, šviežių vaisių, žalios arbatos pardavėjus. Pamatę, kad iš vienų pardavėjų noriai perka ir vietiniai, prie jų prieiname ir mes.

Vienas iš nereklamuojamų ir į turistinius objektus neįtrauktų dalykų Agadyre yra „Medina Coco Polizzi“ – tai po įvykusio žemės drebėjimo architektų atkurtas nedidelis senovinis marokietiškas senamiestis, į kurį galima patekti su taksi ar pasiklausus vietinių žmonių. Mini mieste yra mažas amfiteatras, taip pat čia tiesiog būtina nueiti į „La Nouvelle Medina Polizzi“ restoranėlį (kurį man rekomendavo Maroke gyvenanti gera pažįstama), paragauti pačio geriausio gyvenime ragauto tadžino ir vietinio karališko kuskuso. Jei keliaujate su vaikučiais, apsilankykite zoologijos sode.

Daugelis keliaudami į Maroką įsivaizduoja atsidursią Sacharos dykumoje su šalia pat esančiu vandenynu, tačiau iš tikrųjų, norint nukeliauti iki tikrosios dykumos, kelionei reikia skirti bent keletą dienų. Tiems, kas nori išvysti smėlėtas auksines kopas, pajodinėti kupranugariais, tačiau užtrukti mažiau laiko, siūlau pasirinkti Mažosios „Massa“ dykumos alternatyvą – vienos dienos turą tiesiai iš Agadyro. Dar tuo pačiu aplankysite nacionalinį „Souss Massa“ parką su berberų gyvenvietėmis, galėsite stebėti rožinius flamingus.