Į Japoniją „Baltic Tours“ kelionių ekspertė Rasa Levickaitė keliavo atstovauti Lietuvą atvykstamo turizmo plėtros renginyje „Baltic Roadshow“, tačiau atvykus į didžiausių ir moderniausių pasaulio miestų, pažangiausių technologijų, aukščiausios kokybės paženklintą ir kitą planetą panašėjančią šalį, juk turi laiko skirti ir jos pajautimui! Periodinės Rasos kelionės į Japoniją tęsiasi jau dešimtmetį. Įdomu, kokia japoniška patirtis iš taip toli parsivežta šįkart?
Japonija – tarsi kitas pasaulis. Su kokiais kultūriniais skirtumais ir įdomybėmis susidūrėte?
Iš tiesų, ir mano akimis, Japonija yra kitas pasaulis. Jei apie Aziją mes įpratę kalbėti kaip apie kontrastų žemyną, tai Japonijoje jų nematyti. Absoliučiai viskas čia tik aukščiausios kokybės. Kiekvienas darbas atliekamas kvalifikuotai, keliant pačius aukščiausius kokybės, aptarnavimo, švaros bei higienos standartus.
Kalbama, kad japonai nėra itin efektyvūs, jie dirba labai daug valandų (kartais ir 12–14 val. per parą), tačiau žvelgiant iš šono matyti didelis atsidavimas darbui, precizika, čia itin svarbi reputacija, o jai kritus be galo smarkiai išgyvenama. Japonų darboholizmas siejasi su dideliu finansiniu pajėgumu, iš to išplaukia tam tikri šios tautos įpročiai – „daiktizmas“ ir „šopoholizmas“. Prabangos prekių čia nuperkama daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje.
Nepaisant to, kad Japonija yra itin šiuolaikiška ir progresyvi šalis, kurioje dėl technologizuotų sprendimų kartais netgi būna sunku pritapti kultūriškai, čia lengvai pastebėsi išlikusių archajinių formų, apimančių bendravimo bei elgesio ypatumus. Sveikinantis ir atsisveikinant čia įprasta lenktis (tik nereikia savo verslo partneriui lenktis lyg imperatoriui), yra vietų, kuriose pirkinį atiduodama pardavėja priešais tave klaupsis ant kelių.
Apskritai, Japoniją galėčiau susieti su šiomis temomis:
1. Švara ir higiena. Japonijoje dėmesį iškart atkreipia sterilumas. Čia taip švaru, kad, regis, net oro uosto tualete nakvoti galėtum. Dėmesys kreipiamas į menkiausias detales: viešajame tualete gausu dezinfekcinių ir higienos priemonių, yra netgi sulankstoma kėdutė vaikui, tam, kad nereikėtų sukti galvos, kur jį saugiai palikti. Kiekviename viešbutyje galėtum likti nakvoti be jokio išankstinio pasiruošimo, nes dantų šepetėliu, pižama, higienos reikmenimis, šlepetėmis ir netgi užkandžiu bus pasirūpinta. Mes, užsieniečiai, ne visada suprantame japonų švaros standartus. Kartais, prieš įeidamas į restoraną turi nusiauti batus.
2. Gastronomija. Rekomendacijų, norint skaniai pavalgyti Japonijoje, nereikia, nes čia skaniai pavalgysite užėję, kad ir į pirmą pasitaikiusį restoraną ar užeigą. Įprasta, kad kiekvienas restoranas specializuojasi gana siaurai. Gali būti atskiri sašimio (žalios mėsos ar žuvies patiekalas, patiektas mažais gabalėliais su sojų padažu, marinuotais imbierais, vasabiais ir japoniniais ridikais), udonų (japoniškų makaronų), japoniškų „gyozo“ koldūnų, kario ar tempuros (tešloje keptų jūrų gėrybių, daržovių, mėsos, žuvies) patiekalų restoranai. Maistas gaminamas labai greitai ir kokybiškai. Desertams japonai mėgsta valgyti banano formos raguolius, įdarytus kremu (angl. „Tokyo banana“), saldumynus (ledus, šokoladą, kremus, kepinius) paskanintus žaliąja arbata, ledinius vaisius, pavyzdžiui, lede šaldytus mangus.
Puiki kavinių idėja – silikoninių patiekalų gamybos tradicija. Beje, mūsų šalyje meniu katalogus įprasta pagražinti, o Japonijoje, štai tokiu būdu demonstruojama porcija patiekta atrodys identiškai.
3. Jausena, vaizdai, kvapai. Lankantis didžiuosiuose miestuose: Osakoje, Kiote, ypač Tokijuje, jums įspūdį paliks vien buvimas juose. Čia pasitinka labai daug garso, judesio, daugybė spalvų ir kvapų: kelių aukštų keliais zujantys automobiliai, greitieji traukiniai, žmonių jūra (ypač didelio pasaulio dalimi gali pasijusti eidamas garsiąja Šibujos perėja, kur vienu metu gatvę kerta daugiau nei 1000 žmonių), šviečiančios reklamos, ryškumas.
Kodėl verta keliauti į Japoniją? Ką keliautojams būtų įdomu pamatyti, nuveikti?
Minėtuose miestuose lankytinų objektų neakcentuočiau, užtenka vien juose būti, tiesiog slampinėti gatvėmis užeinant kur nors pavalgyti ar išgerti arbatos. Gidų rekomendacijos dažnai pasibaigia restoranu ar puikia apsipirkinėjimų vieta (kaip jau minėjau, japonai yra „šopoholikai“).
Verta paminėti persirengėliais, keistomis parduotuvėmis, įdomių prekių bei patiekalų pasiūla garsėjantį „Harajuku“ rajoną Tokijuje – jaunimo kultūros bei mados centrą. Spalvingos veiklos šiame rajone apstu – čia gali apsipirkti, pavalgyti ar papromogauti „kawaii“ stiliaus parduotuvėse, kavinėse, desertinėse. „Kawaii“ yra ištisa „mielumo“ kultūra Japonijoje, apimanti tam tikrą daiktų, drabužių, žaislų, išvaizdos ar netgi manierų aspektus. Verslo susitikime mano uniforma buvo pavadinta „kawaii“, tokiu pačiu žodžiu gali būti pavadintas kątik sutiktas nepažįstamasis ar mažas vaikas.
Ginzos rajonas, anaiptol, garsėja prabanga, elegancija. Tai vienas brangiausių rajonų pasaulyje, taigi, šilko butikai, kavos šventovės, prestižiniai restoranai gali gerokai paploninti piniginę.
Dar Tokijuje veikia didžiulis žuvų turgus. Čia įspūdį palieka fantastiškas žuvų įvairovės reginys, akys raibsta ne tik nuo pasiūlos, bet ir kai kurių žuvų rūšių kainų. Sakoma, kad tuną pagavęs žvejys užsidirba visam gyvenimui.
Į Japoniją, žinoma, verta keliauti ir dėl tūkstančio metų senumo šventyklų, garsių kultūros, gamtos paveldo bei UNESCO saugomų objektų, tokių kaip Baltojo garnio pilis, Niko šventvietės ir šventyklos, Horudžio šventykla, Hirošimos taikos memorialas, Širakamio kalnai, Širakavos etnografinis kaimas ir kt.
Kokios kainos Japonijoje?
Kuomet Lietuvoje dar nebuvo įvestas euras, kainos Japonijoje atrodė šiek tiek didesnės. Šiandien kasdienis gyvenimas Japonijoje, palyginti su Lietuva, atsieina mažiau. Tokio pat atstumo taksi maršrutas Lietuvoje kainuos 8 Eur, o Japonijoje – apie 5 Eur, metro bilietas kainuos nuo 1,50 iki 2 Eur, pervežimas iš oro uosto (atstumas – virš valandos kelio) kainuoja 8 Eur, skanius pietus Japonijoje pavalgysite už 4–6 Eur, o nakvynė japoniško stiliaus viešbutyje, miesto centre kainuos nuo 70 iki 100 Eur.
