Palmės, skaidrus vanduo, vaiduokliais praminti miestai ir paplūdimy besileidžiantys lėktuvai. Kontrastinga? Ne kitaip. Tiesa ta, jog dažniausiai, aktyvūs keliautojai Kipro kurortėlių gatves mindo vasaros laikotarpiu, tačiau šiandien mes pažindinamės su visiškai kitokia, dar neatrasta Kipro puse.

Mūsų nuolat besišypsanti Baltic Tours kolegė Greta, vieną savo sausio savaitgalį iškeitė į Kiprą. Tušti kaimai, apleisti viešbučiai, sunkiai įveikiami kalnai, mistiniai ir istorijomis apaugę miestai. Dar prieš pokalbį Greta prisipažino, jog ši kelionė buvo kitokia. Kitaip, nei įprastai, Gretai nesinorėjo žaliuojančių palmių ir šviesių paplūdimių (beje, net jeigu ir būtų panorėję, sausio mėnesį Kipre nebūtų to radę). Visgi, atrado ką kitą – istoriją, bananų plantacijas pakely ir riešutų daržus Kipro pakrašty…

Bilietus įsigijome už labai gerą kainą, tad nesinorėjo išlaidauti ir pačioje šalyje – pora naktų miegojome tiesiog mašinoje

Greta kukliai nusišypso. Apgyvendinimas? „Na, kaip čia pasakius“, – mįslingai gurkštelėjus kavos, taria kolegė. Į kišenę – 40 eurų kainuojantys lėktuvo bilietai, automobilio nuoma ir miegas kelyje. Tai – viskas, kas buvo suplanuota: „Visų pirma, Kipre eismas vyksta kairiąja kelio puse. O dar keliavom po kalnus, tikrai pavojingomis sąlygomis. Gerai, kad noras buvo stipresnis už baimę, kitaip turbūt nebūtume tiek pamatę ir patyrę“, – juokiasi Greta.

Vietiniai visuomet pavaišins vynu, mandarinais ir tradiciška mėsa

Ekstremalaus ir gal net kiek neįprasto turizmo mėgėjai atviri, jog nakvynę jie buvo išsirinkę tik vienai nakčiai: „Vietiniai draugiški, paslaugūs, bet ne įkyrūs. Kadangi buvo sausio mėnuo, tai ten ir visas tas gyvenimas Kipre tiesiog lengvai plaukte plaukė. Būstą nakčiai išsirinkom per Airbnb programą, gyvenom pas labai malonius žmones, vakare kartu smagiai vakarieniavom ir šnekėjomės. Jie, žinoma, nepabūgo mūsų pavaišinti tradiciniais patiekalais. Atsimenu, kad valgėm labai įmantrią mėsytę, bet ji man buvo tokia neskani, kad net neprisimenu iš ko ji,“ – kukliai nusišypso keliautoja.

Skrendant į Kiprą turėjome tikslą – norėjom atrast žymų apleistą viešbutį

Šnekant su Greta, paišomės kelionės peizažą. Trumpas pabėgimas neturėjo konkretaus plano, Greta atvira, kad norėjosi tiesiog pabėgti nuo rutinos: „Tiesa, vienas iš mūsų tikslų buvo atrast šiuo metu jau gerokai apleistą, inteligentų turtuolių, viešbutį. Ta vieta iš tiesų mistiška, viešbutis ant kalno viršaus. Yra sakoma, jog tuos, kas čia apsilanko, persekioja nelaimės. Aišku, žmonių ten plūsta nuolat, tad tikėti mes tokiom paskalom nelinkę. Vis dėl to, važiuojant atgal, itin prastomis kelio sąlygomis, temstant (nes saulė jau slėpės už kalnų), susidūrėm su piktu klimatu – gerokai apgadinom mašiną, turbūt, akmenimis. Jau temo, o mes stabdėmės pagalbos. Tik kiek labiau neramino ne ta išgalvota viešbučio istorija, o kaip greičiau susitvarkyti nuomotą mašiną“, – juokiasi Greta.

Kam lankyti turistų numindžiotas vietas, jeigu gali atrasti naujas

Sakoma – viskas gerai, kas gerai baigiasi, tad pavykus susitvarkyti mašiną, keliauninkai jau ieškojo dar drąsesnių nuotykių: „Pats Kipro kraštovaizdis yra tikrai žavus. Druskos ežeras, flamingai, pavieniai keliautojai, saulė, ramybė. Mes galėjome lankytis įvairiuose lankytinuose objektuose, Kipras iš tiesų turi ką pasiūlyti, tik mums patiems norėjosi atrasti naujas vietas.“

Dvi skirtingas kaukes dėvinti šalis

Mūsų kolegė Greta perspėja – keliaujant aplink salą būtina pasidomėti kur reikia kirsti sieną, mat Kipras padalintas į dvi dalis – turkišką (šiaurinę) ir graikišką (pietinę): „Kertant sieną mes mokėjome 20eurų. Tą leidimą įgyji mažiausiai 3 dienoms, tačiau tuomet gali važinėti kada nori ir kiek nori. Beje, vietiniai tokių mokesčių nemoka.“

Visi pažįstami mums sakė nevažiuoti į šiaurinį Kiprą. O mes, kaip visada…

Daugelis keliautojų atvirauja, jog keliavimas mašina Kipre – geriausias pasirinkimas tikrai pažinčiai su šalimi: gali sustoti ir pavaikščiot po bananų plantacijas, pasimėgaut gamtos grožybėm, o štai artėjant link šiaurinės Kipro pusės jau gali išgirst ir turkiškos muzikos: „Šiaurinėje dalyje net ir pinigai turkiški. Beje, ten viskas žymiai pigiau. Girdėjom, kad patys vietiniai dažnai važiuoja iš pietinės pusės čia apsipirkti. Su draugu juokavome, kad būtent šiaurinėje Kipro pusėje jautiesi itin saugus – ten begales kareivių, saugomų, aptvertų zonų kuriose negali sustoti ar fotografuoti. Aišku, kalbant atvirai, būtent dėl to jautiesi kiek nejaukiai, visuomet esi stebimas.

Famagusta – istorija ir paslaptimis apsigaubęs miestas

Tai dar vienas miegantis arba kitaip – užkonservuotas miestas Kipro žemėje: „Būtent prieš 40 metų kipriečiai, tiesiogine to žodžio prasme, turėjo palikti miestą. Kai kurie gyventojai dar tikėjosi, kad grįš, todėl dar ir dabar viskas ten taip ir palikta – puodai, daiktai, buities reikmenys. Viskas aptverta tvoromis, STOP juostomis, pastatus saugo besikeičiantys kareiviai. Ar mes buvom vieninteliai turistai bandantys prasibraut pro tas tvoras ir bent ką nors nufotografuoti? Tikrai ne. Turbūt daugeliui teko pasikalbėt su vietine apsauga,“- juokiasi Greta.

SVARBUS FAKTAS: Kipro pietuose niekuomet nešnekėkite apie šiaurę, o šiaurėje niekuomet nekalbėkite apie pietus: „Jeigu nuomosite mašina – taip pat geriau venkite tokių pokalbių, ypač, kad vyksite į šiaurę. Šios pusės vis dar kiek nesutaria.“

Jeigu norite ramybės, į Kiprą keliaukite žiemą

Greta sako, jog net žiemą pagrindiniai kurortai buvo visiškai tušti: „Aišku, mes ir neketinom ieškoti linksmybių, bandėm ragauti vietinius desertus, tačiau susiraukę supratom, kad parduotuvėj nusipirktas maistas ar vietinis kebabas yra geriausias pasirinkimas, tikras road tirp’as ir atpalaiduojanti ramybė.“

Lėktuvų ar aviacijos entuziastai turėtų susidomėti

Su Greta pokalbį baigiam apie lėktuvus. Mat pati Greta galėtų nuolat spoksot ir akim gaudyt kylančius bei besileidžiančius orlaivius: „Labai norėjau nuvykti prie (vėl apleisto, beje) Nikosijos oro uosto. Istorija čia tokia pati kaip ir su Famagusta miestu. Labai įdomu, tik norint ten patekti, būtina gauti leidimą. Kita vertus, pagrindinis oro uostas taip pat ypatingas, takas prasideda bene paplūdimyje, tad tiek leidžiantis orlaivyje, tiek tiesiog stebint lėktuvą danguje, užgniaužia kvapą.

„Savo Kipro nuotykius nuo mašinos išsijuosę valėm su šlapiom servetėlėm – būtent per savaitgalį apkeliavus nemažą dalį Kipro salos, reikėjo mašiną priduoti kiek įmanoma švaresnę,“- juokiasi Greta. „…kokią emociją parsivežėm iš Kipro? Turbūt suvokimą, kad PLANUOTI yra svarbu. Tai nereiškia, kad reikia suplanuoti viską nuo taško A iki B. Bet kiek rimčiau prisėdus prie žemėlapio iš tiesų galima dar daugiau pamatyti ir daugiau padaryti. Visuomet reikia stengtis atrast tą aukso viduriuką, planuojant nepamiršt mėgautis gyvenimu ir net sėdint ant keistos uolos pasaulio pakrašty, besidalinant vakariene su lauko katėmis, ilsėtis.“

Turi savo istoriją?