Baltic Tours komanda Adventur 2017 turizmo parodoje alsavo Indija. Tarp šmėžuojančių turistų tūpsėjo mūsų kelionių ekspertai, o šalia jų – žavūs, tradiciniais rūbais apsitaisę indai. Besišypsodami jie sveikinos su keliauti ištroškusiais turistais ir gaudė jų nuostabą siūlydami laimėti kelionę į Delį.
Kazimieras ir Ieva – žmonės, kurie susikrovę mantą ir suderinę visas skrydžio detales, trypė Indijos žemėj. Ir sugrįžo jie su įspūdžiais širdy: kaip jiems sekėsi ir kaip gi tą sėkmę prisišaukė, neabejotinai rasite šiame Baltic Tours interviu. Konkurso nugalėtojų pasakojimas – tai kaip geras prieskonis iš Indijos, su savitu poskoniu – kviečiam ragauti!
Konkurso laimėtojai prie Jama Masjid mečetės / asmeninė nuotrauka
Atsisukau į šalia besiruošiančią Ieva ir ištariau: „Tik reaguok ramiai.“
Kai Kazimieras ir Ieva užsuko į Baltic Tours biurą, jų veiduose galima buvo matyti begalė emocijų, šokančių širdy, veiduose – lengvas pasimetimas. Šiandien, kuomet po konkurso laimėtojų paskelbimo praėjo keli mėnesiai, keliautojų klausiame – kokios mintys sukosi galvoje tuomet. Kazimieras pokalbį pradeda atsakydamas, jog visa tai buvo labai netikėta: „Ketinome kažkur keliauti, tačiau kur būtent, dar apsisprendę nebuvome. Vis ieškojome ir tikrinome įvairius pasiūlymus. Būtent Ieva atrado šį konkursą ir paliepė būtinai sudalyvauti. Nesame tie, kurie dalyvauja visuose konkursuose iš eilės, tačiau būtent šis buvo lemtingas. Pamenu, dar juokavome, kad dabar nereikia skubėti žiūrėti kitų kelionės galimybių, mat dar šį laimėsim. Na ir vieną gražų rytą atsibudęs pamačiau neįprastą pranešimą savo telefono ekrane – kažkodėl buvau pažymėtas Baltic Tours paskelbtame įraše Facebook‘e. Įjungęs jį ir perskaitęs, atsisukau į šalia besiruošiančią Ievą ir ištariau: „Tik reaguok ramiai.“.
Laimėtojai prisipažįsta, jog patikėti sėkme buvo labai sunku: „Dar bent porą dienų kiekvieną sykį prisiminę vis pasitikrindavom ar nesapnuojam ir ar ši situacija tikra.“ Keliautojai patikina, jog Indija jų mintyse visada buvo tarsi apgaubta mistiniu šydu: „Planų keliauti į Indiją (net ir ne visai artimiausiu metu) neturėjom ir net neįtarėm, kad taip įvyks.“.
Konkurso laimėtojai Ieva ir Kazimieras / Baltic Tours nuotrauka
Savo kelionę į Indiją pradėjome vos laimėję
Net jeigu ta kelionė ir mintimis, visgi, išvykti į egzotinį kraštą ir palikti reikalus susigulėti savaime neišeina, tą patikino ir mūsų laimėtojai: „Kodėl pradėjome planuotis tą pačią dieną? Reikėjo viską susidėlioti – suderinti darbus bei mokslus ir kaip iš jų ištrūkti visom 2 savaitėm. Iš anksto pradėjom nusiteikinėti chaotiškumui, netikėtumams, žinojom, jog teks patirti kažką naujo. Ir retrospektyviai žvelgiant – tai labai padėjo, bet apie tai vėliau”, – dalinasi Ieva ir Kazimieras.
„Baimės? Kaip ir visose kelionėse, pagrindinė baimė – kaip ko nors nepamiršti. Tiesa, turėjome galimybę vežtis didelį bagažą, tačiau apsiėjome tik su kuprinėmis. Nesinorėjo apsikrauti, tad visas kuprinės turinys buvo tik esminis.“ Kazimieras priduria, jog pasiklysti nežinomame krašte, kaip nepatyrusiems keliautojams, taip pat nesinorėjo.
Kelyje į Jaipur / asmeninė nuotrauka
Geriau pasilikti daugiau laiko tarp skrydžių…
…ir susirasti veiklos, nei įsivelti į nesklandumus dėl vėlavimų. Būtent tokią išvadą pasidarė ir laimėtojai. Be jokios abejonės – pasiekti Indiją tenka tik su persėdimais. Kazimieras ir Ieva šią progą išnaudojo su kaupu – skrisdami į Delį, spėjo susipažinti ir su vienu žaviausių Europos miestu Amsterdamu: „Skridome su AirBaltic į Amsterdamą ir su JetAirways į Delį. Tarp skrydžių, specialiai pasilikome visą dieną savarankiškom ekskursijom po Amsterdamą. Atvykę labai greitai ir sėkmingai radom traukinių stotelę, kuri mus per 20 minučių nuvėžė iki pat centrinės stoties. Trejetą kartų apėję, porą priklydę ir vieną – užkandę vietinių burgerių, atpėdinom iki centrinės aikštės. Beje, čia turėjome susitikti su dar kiek ankščiau per CouchSurfing platformą atrastu miesto gidu, tačiau didelėje žmonių minioje, jo neradę, pastebėjome ir kitų, apie savo gido paslaugas skelbiančių žmonių. Prie tų ekskursijų ilgai negalvodami ir prisijungėme.“
Amsterdamas, centrinė stotis / asmeninė nuotrauka
Schipol oro uostas – antrieji namai ateinančioms penkiolikai valandų
Keliautojai pasakoja, jog grįžę po ilgos ir įspūdžių pilnos dienos į jų pavadintus „naujus namus“, pirmiausia uoliai išnaršė oro uosto kampelius geriausiai nakvynei: „Kad ir koks didelis šis oro uostas bebūtų, per tą laiką, regis, pažinome kiekvieną jo kampą. Galbūt ir nepailsėjom, bet mūsų laukė ne pats trumpiausias skrydis ( apie 8 valandas ), tad žinojome, kad tuomet poilsiu ir atsigriebsime.“
Nusileidus naktį buvo apie 33 laipsnius šilumos. Šiltoka.
Keliautojai pasakoja, jog pasiekus Indijos žemę pasitiko neįprastas kontrastas: „Paskutinį sykį, kai buvome lauke, krėtė šaltis (Amsterdame ryte buvo apie 3°
Ieva ir Kazimieras lankosi Jaipur, Amero forte / asmeninė nuotrauka
Važiuojant buvo sunku suprasti, kokių eismo taisyklių čia laikomąsi
Kazimieras pasakoja, jog antras stipresnis įspūdis buvo eismas: „Ar tas ilgas skrydis, ar ta pusiau bemiegė naktis Amsterdame, bet važiuojant buvo sunku suprasti kas vyksta. Net ir vidury nakties eismas buvo intensyvus, mašinos bei motoroleriai skriejo visur ir į visas puses. Begalė garso signalų, per daug blyksinčių ilgųjų šviesų ir per mažai posūkio signalų”, – šypsosi keliautojai.
Indijos ankstyvo pavasario karštį pavyko pakelti sėkmingai
Ieva ir Kazimieras dalinasi, jog dienos metu Indijoje lepino bene daugiau nei 40 laipsnių šiluma, tačiau kitaip nei tikėjosi, tokį karštį pavyko pakelti sėkmingai: „Nežinau ar tai buvo nusiteikimas, ar šilumos išsiilgimas ar dar kas kitas, bet tokiu klimatu pavyko net pasimėgauti.”
„Žmonių koncentracija čia – milžiniška. Jau minėtasis eismas irgi tam tikra prasme žavus. Mažiausias miestas kuriame buvome – Agra, tikrai nebuvo didesnis už Vilnių, tačiau jame gyvena bent dukart tiek, kiek mūsų visoje šalyje. Galite įsivaizduoti.”, – šypsosi Kazimieras.
Taj Mahal / asmeninė nuotrauka
Indai itin paslaugūs. Kartais atrodė, jog net per daug
Į klausimą ar į Indiją reikia temptis bent kelių kalbų žodynėlį, keliautojai atsako: „Visi aptarnavimo srities darbuotojai su mumis šnekėjo angliškai tikrai suprantamai, komunikacija vyko be didelių nesklandumų. Be to, indai itin svetingi, kartais tai mus net kiek glumino, juk mes įpratę būti savarankiškais. Pavyzdys: išeinant iš tualeto, ten dirbantis vyriškis tau atsuka vandens čiaupą, užpurškia muilo ant rankų bei paduoda rankšluostuką. Žinoma, po to jie tikisi nedidelių arbatpinigių, arba, kaip jie vadina – „sėkmės pinigų“, – juokiasi konkurso laimėtojai.
Kas aštriau suvalgys
Keliautojai pasakoja, jog vietinė virtuvė dažniausiai siūlo pradėti patirtį su Indijos gastronomija nuo troškinių. Mėgstate žalią mėsą ar žuvį? Indijoje galite likti nesuprastas: „Indai labai mėgsta viską virti, todėl negali suprasti kaip įmanoma valgyti maistą žalią. Taip pat, kaip žinia – maistas Indijoje gausiai gardinamas prieskoniais. Kiek mums teko ragauti – tai tikra aromatų, skonių ir poskonių virtinė. Skoniai intensyvūs, tačiau aštrumo – labai saikingai. Tik gatvės maisto taip pat vengėme dėl akivaizdžių, visur matomų ir visur skraidančių priežasčių. Žinoma, restoranuose maistas kokybiškas. Kainas vidutiniškai įvertinčiau apie 20-30proc. pigiau nei mums įprasta“, – patirtimi dalinasi Kazimieras.
Vis dėlto, keliautojai pasakoja, jog Indijos vizitinė kortelė – aštrumas, prigavo perkant vietinius traškučius: „Pirkdami bandėme išsirinkti švelniausius, bet netyčia… įsigijome aštriausius. Po poros kąsnių prireikė vandens. Beje, mums buvo įdomu sužinoti ir vietinio gyventojo nuomonės apie šio užkandžio aštrumo lygį. Pirmas pasitaikęs šiam išbandymui buvo mūsų gidas – jis tai įvertino tik kaip vos vos aitrų reikalą. Sakė, kad jo aštrumo skalės neišgyventume, tad patikėjom jo žodžiu ir konkurse „kas aštriau suvalgys“ nebedalyvavom“, – juokiasi Ieva ir Kazimieras.
Gangos upė / asmeninė nuotrauka
Niekur nematėme jaunų merginų
Šis pasakojimas apie kiek kitokią Indiją. Galbūt ir nerasite lankytinų vietų sąrašo, tačiau neabejotinai – praplėsite savo žinių akiratį, štai, dar vienas keistas Kazimiero ir Ievos pastebėjimas – gatvėje nėra jaunų moterų: „Visa tai – dėl jų tradicijos, kuri kiek neįprasta mūsų vakarietiškam suvokimui. Nesusituokusios moterys turi labai mažai laisvės ir iš namų gali išeiti labai retai. Visi gyvenimo džiaugsmai – vakarėliai, kinas, ar pasivaikščiojimas po prekybos centrus – tik po santuokos. O ir tos tuoktuvės yra planuojamos pačių tėvų, tad net ir jaunikio išsirinkti nelabai galima. Tačiau santuoka pas juos – šventas dalykas. Susituokiama visam gyvenimui.“
Vienas iš keturių Taj Mahal įėjimų / asmeninė nuotrauka
Vizito metu nieko, be ryškios saulės danguje, nebuvo galima įžvelgti
Baltic Tours komanda turbūt lygiai taip pat, kaip ir kelionės laimėtojai – nekantravo sulaukti įspūdžių. Ieva ir Kazimieras pasakoja, jog prieš išskrendant iš Vilniaus buvo daug džiaugsmo, smalsumo, nuotykių laukimo. Pažintis su Indija tęsėsi ir važiuojant į oro uostą: „Skrydžiui atgal, važiuojant į Delio oro uostą, pradėjo lyti. Paklausėme vairuotojo, kada paskutinį kartą lijo, o jis tik pagūžčiojo pečiais ir atsakė, kad net nepamena. Visos kelionės metu mus lepino saulė, o kai pradėjo lyti, pagalvojom – taip turbūt mus šis kraštas išlydi. Taip pat, kelionei atgal jau buvom nusiteikę, žinojom, kad ji užtruks. O ir miegot jau buvo metas, tad nekantravom ramiai įsitaisyti savo vietose ir ramiai numigti lėktuve.“
Gangos upė / asmeninė nuotrauka
Pamatyti visą Indiją prireiktų net pusantrų metų
„Mes galim drąsiai teigti, kad ši kelionė buvo didžiausia ir ilgiausia, kokią tik esame turėję. Nepamirštami įspūdžiai visam gyvenimui – juk prisilietėm prie visiškai kitokio pasaulio. Tačiau vienas gidas mums teigė, kad norint pamatyti visą Indiją prireiktų bene pusantrų metų, tad ką patirti – dar tikrai yra“ – šypsosi keliautojai.
„Tokia kelionė tikrai reikalauja nusiteikimo, todėl rekomenduodami ją draugams, tikrai apie tai įspėtume. Kita vertus, šis kraštas turi kažko ir labai artimo mums, mes atradom ir keletą panašumų mūsų kalbose, pavyzdžiui: dehina – dešinė, agni – ugnis. Neabejojom, jog atrastume ir daugiau, tačiau daug laiko kalbos mokymuisi neskyrėm. Vis tik lietuvių kalba – seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba.“
Ieva ir Kazimieras / asmeninė nuotrauka