Tęsiame pasakojimų seriją apie Balį. Pirmojoje istorijos dalyje visad plačiai besišypsanti Rūta-Pulkauninkaitė Macikė pasakojo apie vietinį gyvenimą, dalykus, verčiančius Balį įsimylėti labiausiai ir būdus norint geriausiai jį pažinti. Šįsyk – apie iššūkius, gražiausias šeimos patirtis ir įdomiausius Balio gyventojus.

Pasak „TripAdvisor“, Balis praeitais metais buvo išrinktas populiariausia kelionės kryptimi pasaulyje. Kaip manote kodėl? Ar lūkesčiai nuvykus į Balį pasiteisina?

Balis bus patrauklus tiems, kas savo kelionei pasiruoš. Tai palyginti maža sala, tačiau Balyje pamatyti gali labai daug. Čia išvysi ir ugnikalnių, ir džiunglių, krioklių, vandenyną, paplūdimių, nuklotų juodu arba baltu smėliu. Čia gali pabūti tiek mažuose vietiniuose, tiek vakarietiško stiliaus miesteliuose. Užburia salos šventyklos, indų religija ir jų spalvingos ceremonijos. Tačiau turi pasiruošti, nuspręsti ką nori pamatyti. Pavyzdžiui, mes gyvenome surferių miestelyje Canggu. Jei nesate vandens sporto fanas arba nenorite to išmėginti, tuomet, nemanau, ar ten verta važiuoti. Ten nėra senamiesčio ir džiunglių, tačiau yra nuostabių bangų, kavinių, vakarietiško ir azijietiško gyvenimo apraiškų.

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad Balis – tai Azija. Ten galima išvysti šiukšlių, užuosti atgrasų kvapą, tačiau pasiruošę, nusprendę kokį krioklį norite pamatyti, kokį paplūdimį atrasti, jūs išvysite nuostabųjį Balį.

Žinoma, jei nenorite visko planuoti patys, tai už jus gali padaryti agentūros. Esu tikra, kad, pavyzdžiui, su „Balinėtojais“ keliauti Balyje būtų idealu. Jie Balį ištyrinėję kuo puikiausiai.

Balis patrauklus dar ir tuo, kad yra tinkamas bet kokiam klientų tipui. Jei nenorite ar neturite galimybių išlaidauti, puiku, tuomet ragaukite gatvės maisto už eurą, apsistokite paprastesniuose viešbučiuose. Jei pageidaujate prabangos, tikrai atrasite nuostabių viešbučių, kurortų, o vakarieniauti galėsite keliauti į brangesnes kavines.

Pasidalinkite įsimintiniausiais įspūdžiais ir gražiausiomis patirtimis viešint Balyje

Turbūt įsimintiniausia buvo tai, kas buvo sunkiausia. Pavyzdžiui, esame 3 naktis gyvenę namelyje medyje, tokiame pabūti buvo mano vaikystės svajonė. Namelis įkurdintas, rodos, pačioje nuostabiausioje vietoje, kokią tik galėjau įsivaizduoti. Sunku buvo tai, kad laiptų, norint į jį nusileisti nėra, tik virvė, šlaito statumas – neišpasakytas, o mes – su 8 mėn. sūnumi ir trejų metų dukra. Namelis – be jokių patogumų, vietoj dušo – šaltas vanduo iš kibirėlio, viduje tėra viena lova, aplinkui jokių kavinių, jei nori kažkur išeiti, vėl turi lipti. Tačiau įdomioji dalis buvo naktį kilusi tropinė audra. Taip lijo, kad palmės linko prie žemės, o į vidų kiaurai namelio sienų purškė vanduo.

Laimei, vaikai miegojo ramiai, tačiau mums su vyru sudėti bluostą sekėsi sunkiai. Andrius kas valandą išeidavo pažiūrėti ar tarp dviejų skardžių stovintis namukas vis dar laikosi. Tačiau ryte, nors ir nepailsėjęs, negali nesidžiaugti pamatęs tą kerintį vaizdą.

Kitą nuotykį kartu su šeima patyrėme gyvendami name burbule. Pripūstas permatomas namas stovi visai ant vandenyno kranto, taigi, jame jautiesi tarsi privačiame paplūdimyje, o gulėdamas ant vienintelės viduje esančios lovos gali stebėti žvaigždes.

Bandydama jį rezervuoti, pradžioje iš viešbučio darbuotojų susilaukiau griežto „ne“ – juk nulipimas į paplūdimį stačiu šlaitu trunka apie pusę valandos, su mažamečiais vaikais tai gali būti sudėtinga. Papasakojusi ankstesnę mūsų patirtį kopiant namelio medyje link viešbučio darbuotojų nuomonę pakeičiau.

Sukūrėme lauželį, su vaikais kepėme zefyrus, pasakojom istorijas, sėdėdami žydroje lagūnoje ant balto smėlio stebėjom besileidžiančią saulę. Jausmas neišpasakytas, o tokia patirtis atmintyje liks visam gyvenimui.

Beje, paplūdimys atviras, į jį nukeliauti gali bet kas. Vis tik tų, kurie ryžtųsi įdėti truputėlį pastangų labai mažai.

Ar daugiausia laiko leidžiant šeimos rate netrūko bendravimo su aplinkiniais? Kaip Balyje atrodo socialinis gyvenimas?

Iš tiesų, Balyje gyvenanti bendruomenė yra vienas tų dalykų, dėl kurių šia sala taip nuoširdžiai žavėjomės. Ten apsistoję žmonės suvažiavę is viso pasaulio. Kiekvienas sutiktas žmogus yra tarsi vaikščiojanti istorija.

Pavyzdžiui, anksčiau korporacijų vadovu dirbęs brazilas Luciano Balyje verda gyvybės eliksyru vadinamą kombučią – raugintą gėrimą su arbatos grybu, užsiima nekilnojamuoju turtu. Dievaži, kiekvieną kartą jį sutikdavome tik iki ausų išsišiepusį. Luciano žmona Balyje įkūrusi savo nagų saloną. Abu jie nepaprasto pozityvumo žmonės.

Amerikietė is Los Andželo čia užsiima internete pardavinėjamų jogos kilimėlių dizaino kūrimu, jauna danų šeima vadovauja „Copenhagen Canggu“ restoranui, sutikta korėjietė Ulla organizuoja dirbtuves, kuriose iš menininkų, amatininkų galima išmokti virti kombučią, piešti ant porcelianinių lėkščių ar gaminti odines pinigines. Jau 8 metus Balyje gyvenantis lietuvis Julius kuria juvelyrinius dirbinius, o vienas kanadietis kepa duoną, kurios šiaip Balyje nerasi. Be abejonės, tai buvo skaniausia gyvenime valgyta duona.

Bendravimas Balyje vyksta labai paprastai. Čia susipažįstama tiesiog gatvėje, parduotuvėje kavinėje ar paplūdimyje. Susipažįsti su instruktoriais, susimojuoji su kasdien paplūdimyje pasirodančiais banglentininkais. Be to, baliečiai tiesiog dievina vaikus. Nepakalbinę mažylio, nepaklausę jo vardo ar neišmokę jo ištarti jie nepraeis pro šalį. Žiūrėk taip ir pokalbis užsimezga.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti? Ar buvo dalykų, kuriuos buvo sunku priimti?

Kadangi esame palyginti nemažai keliavusi šeima, mus nustebinti blogąja prasme yra sunku.

Visgi vienas momentas mūsų šeimą sukrėtė, tačiau teisingai. Gruodžio – vasario mėnesiais, pasikeitus srovėms, į Balio paplūdimius prinešama daugybė šiukšlių. To nežinant, gali ištikti šokas. Plauki banglente, o vandenyje plūduriuoja celofaninis maišas, sulčių pakelis, šiaudeliai. Vieni tai patyrę dievagojasi, kad į Balį negrįš, tačiau mūsų šeima į tai pažiūrėjo kitaip. Tuomet paklausėme savęs „o ką mes darome, kad to nebūtų? Juk tai ir mūsų šiukšlės.“ Juk prieš imant kokosą su plastikiniu šiaudeliu verčiau atsinešti savo bambukinį. Kam kelis obuolius ar brokolį dėti į maišelį? Kam daug kartų pirkti plastikinį pirkinių krepšį kai gali nešiotis daugkartinį? Nors ekologija domėjausi jau seniai, esant tokiai švariai aplinkai Lietuvoje, šiems dalykams savaime skiriama mažiau dėmesio. Šis momentas Balyje mus palietė kur kas stipriau.

Balyje dar gali nustebinti eismas. Keliai ten pakankamai siauri, dažnai atsiranda eismą trukdančių veiksnių: bene kelio viduryje augantis medis, palikta cemento krūva ar lakstantis šunėkas. Jei savaitgalį papulsi į kamštį, 100 km atstumą gali tekti važiuoti ir 5 val., įprastai ten judama vidutiniu 20–30 km/val. greičiu. Pagrindinė transporto priemonė – motoroleris, o eismas vyksta kairiaja kelio puse.

Faktas, kad turistų Balyje tikrai nemažai, tačiau turizmas susitelkęs į kelis pagrindinius taškus. Pavyzdžiui, mes jau žinome, kad į pietinėje Balio dalyje esantį Kutos paplūdimį ir kurortą nosies verčiau nekišti. Kaip jau minėjau, įdedant pastangų, Balyje tikrai atrasi rojų.