Barselona jau spėjo tapti viena mylimiausių keliautojų kelionių krypčių. Viliojanti šiluma, architektūrinės grožybės, svaiginanti sangrija ir laisva atmosfera – rodos, ko daugiau reikia tikrai geroms atostogoms?

Į Baltic Tours biurą, išmaišiusi beveik visą Europą, atskrido plati šypsena. Ivona, žaviai patupdžiusi ją ir galbūt jau net antrąjį puodelį kavos, savo pietų pertrauką tarp darbų, dovanoja mums. Žavi garbanė, elegantiškai užkeldama koją ant kojos, dalinasi: „Kaip sekasi? Oi, žinokit, puikiai, štai šeštadienį grįžtu į Barseloną, tai tiek visko daug!”. Įkvėpėm ir pasinėrėm: City Break – greitų pasprukimų mėgėjai, sukluskit!

Kiekvieną rytą akimis gaudydavau bangas…

Vienus aktyvuolius į Barseloną atveda smalsumas, kitus – darbas ar studijos. Būtent Ivona Ispanijos Katalonijos regioną naršė dėl pastarojo: „Turbūt vienas geriausių mano sprendimų buvo apsistoti kiek toliau nuo pačios Barselonos. Gyvenau miestelyje, pavadinimu Calella. Tai – turistų kurortėlis, kiek primenantis mūsų Palangą. Tik štai kultūra ten visai kitokia. Aplink ramu (galbūt ir dėl to, jog buvau ne sezono metu), senjorai jau 7:30 ryto gurkšnodavo kavą mažytėse kavinukėse ir žvilgsniais sveikindavosi su mumis, skubančiomis į traukinį. Beje, ten net barai dirba nuo ankstyvo ryto. Turbūt galvojat – vietiniai nuo ryto švęsti gyvenimą pradeda. Nė velnio! Turbūt nustebsite (nes būtent tai labai stebindavo ir mus), į tą žavų barelį žmonės rytais eidavo su šeimomis, vaikais. Nesu tikra, ką jie ten gurkšnodavo, bet tai ir įrodo, kaip stipriai skiriasi mūsų požiūris ir kultūros.“

…iš traukinio kajutės

Ivona iki Barselonos kiekvieną dieną važiuodavo traukiniu, su kuriuo, kaip ji pati užsimena, galėtų važiuoti bene aplink visą pasaulį: jūra, gamta, besisveikinanti saulė ir besimaudantys nuogaliai: „Labai gerai prisimenu, kaip dar skrisdama į Ispaniją, galvojau ką, važiuodama iki universiteto, valandą veiksiu traukinyje. Ir knygų sąrašas buvo, ir miegas planuose. O ką jūs galvojat – traukinys (ar tai net metro) važiuodavo nuolat besitęsiančiu paplūdimiu, nuo kurio negalėdavom atitraukti akių. Rodos, jūrą galėdavai ranka pasiekt ar pamojuot ant smėlio besideginantiems poilsiautojams. Kartais tą traukinį apsupdavo ir žaliuojantys medžiai, o jeigu važiuojant ištroškai ar išalkai – ne bėda, gali išlipti kitoj stotelėj, pasimėgauti gardžia kava plazdenant lengvam vėjeliui ir šokti į sekantį bėgiais skuodžiantį traukinį. Beje, tik Barselonos miesto centre traukinys-metro lengvai paneria po architektūriniais objektais ir rieda po žeme.”

Patys ispanai Barselonoje gyventi nebenori

Triukšmingos gatvės, nuolatinės turistų minios vargina tikrus ispanus, todėl daugelis jų gyventi keliasi į gretimus miestus: „Barselona tikrai nėra tas miestas, kuriame gali pažinti tikrus ispanus, tad kartais keliautojai susidaro blogą įspūdį. Jeigu tikrai norite pajusti kas yra Ispanija, su kuo ir kaip ji yra valgoma, ieškokite tikrų ispaniškų kavinukių – neišsigąskite, ten barmenai sunkiai arba visai nešneka angliškai, taip pat, ten nerasite ir jokio meniu užsienio kalba. BET JUMS TO IR NEREIKIA! Jeigu radote tokią kavinukę – net neabejokite užsukti, būtent ten ir prasidės tikrieji ispaniški atradimai” – patarimais dalinasi Ivona.

Tikroj Ispanijoj ir palmės kreivesnės

Turbūt jau svarstote – ką turime omenyje „tikroj Ispanijoj” ir nuo ko gi tos palmės ėmė ir pakrypo. Su Ivona skubam paaiškinti ir pakviesti jus ne tik į palmių giraites, bet ir į nuotykių džiungles: „Nesu visiškai tikra, tačiau su draugais diskutavome, kad Barselonoje, matyt, palmės yra įsodintos, atvežtos. Jos gražios, išmyluotos ir kitaip išdabintos. Kai nuvykau į greta Barselonos pūpsintį miestelį Figeresą (miestas Žironos provincijoje), supratau kaip tos tikros palmės puošias: storas, kreivas kotas, apkabinti bandantys milžiniški lapai… Šis miestas apžavėjo mane savo paprastumu ir tikrumu – pagaliau hola España, galvojau!.”
Mergina pasakoja – kalbasi ten senjorai kotedžuos per balkonėlius, rūkydami skanią suktinę įbeda akis į beribius laukus ar apsodintus kaimynų daržus ir mėgaujas gyvenimu. Ten – tiesiog gera. Niekas nešneka angliškai, bet vietinio ispano šypsena tikrai atskries iki dūšios.

Moncerato vienuolyną praminėm stebuklu

Keliautoja dalinasi – geriau nukeliauti į vienuolyną, nei visą dieną trypti po Barseloną. Ivona atvirauja, jog užkilti iki milžiniško kalno (kuriame įsikūręs vienuolynas) viršaus, padeda traukinukas: „Ši vieta – viena įspūdingiausių, kurias man teko regėti per visą savo gyvenimą. Nuo aukščio net galva svaigo. Mano draugas, kuris lagaminus kraunasi itin dažnai ir yra išmaišęs daugiau nei pusę pasaulio, mano susidarytam įspūdžiui taip pat pritarė. Nuotraukos? Baikit! Nei viena nuotrauka nesugebėtų atvaizduoti to, ką matėme ir jautėme iš tikrųjų. Yra žmonių, kurie dievina kalnus, tačiau neturi galimybės į juos kopti, tad ši vieta – puiki proga pasigrožėti ypatingu kraštovaizdžiu, o štai ir nuo kalno viršaus atsiveria nuostabi Barselonos panorama.
Po pasivaikščiojimų vis svarstėm – kokiu būdu kadaise, neturėdami traukinukų ir funikulierių, žmonės pastatė šį vienuolyną? Magiška, tikras stebuklas!.”

Barselona – rekomendacijos iš lūpų į lūpas

Ivona – rekomenduoja! Daugelis keliautojų Barseloną renkasi kaip savaitgalinį pasprukimą, tačiau atvykus net ir šiek tiek ilgesniam laikotarpiui, visko išragauti ir geriausias miesto vietas atrasti, laiko neužtektų. Pusę metų Katalonijos regione gatveles mindžiusi ir rudeninę saulę gaudžiusi Ivona kviečia išsitraukti užrašų knygelę: „Barselonoje atrasite begales muziejų. Tai ypatingai meniškas ir išsilavinęs kraštas. Labai rekomenduočiau užsukti į Placa dels Angels šiuolaikinio meno muziejų. Taip pat, aikštės – vienas svarbiausių Barselonos akcentų! Tikrai nepasigailėsite aplankę PLACA d‘Espanya ar Catalunia vietas. Jos tikrai vertos keliautojų dėmesio.“ Beje, jeigu jau prakalbome apie kultūrą, skubame pranešti, jog kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį dauguma muziejų ir lankytinų vietų galima lankyti NEMOKAMAI!

Pietų metas!

„Barselonoje ypatingai populiaru valgyti valgyklose. Ten ir skanu, ir pigu, ir didelis pasirinkimas.“ O dabar, griebkite raudoną tušinuką ir rašykitės: „La Paradeta“. Tai bene visų pasaulio keliautojų pamėgta vieta: „Mums šią kavinukę taip pat rekomendavo draugai. Prie šios kavinės net eilės nusidriekia. Ten gali rasti itin šviežias jūros gėrybes – jas išsirenki, moki už kilogramus ir štai žiūrėk jau prie tavo akių jie čirškina kokį omarą. Beje, jokių ypatingų prieskonių – viskas gaminama itin natūraliai ir ekologiškai. Sėdėjom ir mes ten su pulteliu rankose (mat laukėm, kada suvibruos – duos ženklą virtuvės šefas) ir varvinom seilę stebėdami kaip kepa mūsų šviežias gardumynas.“

Jeigu taip padarei, vadinasi, taip ir norėjai

Baltic Tours komanda tvirtai tiki – iš kiekvienos kelionės ir pėdų mėtymo po pasaulį parsivežama sieloj įkvėpimo: vieniems – keliauti dar daugiau, kitiems – kurti, o štai dar tretiems – keistis ir keisti. Klausimas apie įkvėpimą neaplenkė ir Ivonos. Mergina, ilgą laiką tylėjusi ir pauzę pildžiusi šypsena, atsakė: „Parsivežiau tolerancijos jausmą. Ten žmonės – tokie paprasti! Daro ką nori ir nesmerkia vieni kitų, rūpinasi, bučiuojas gatvėj ir nesuka dėl to sau galvos. Jie nieko neslepia, nebando vaizduoti ar improvizuoti, kad atrodytų geriau. Ir aš išmokau ten būti savimi. Manau, jog tai viena didžiausių žmogaus vertybių. Ar net gyvenimo tikslas.“

Rašydami galvojame – ar ne per daug tų liaupsių Ispanijai? O gal ir pelnytai. Baigiant pokalbį, Ivona svajingai užsižiūri pro biuro langus ir apgina Kataloniją visu gražumu: „Aš net gruodžio mėnesį išeidavau į balkonėlį gerti kavutės žvelgiant į jūrą. Tai lyg nesikeičiantis paveikslas, nes matai tik jūrą, tačiau spalvos, bangos… Tai buvo kaip dailės kūrinys su efektais.“ Nusišypsom ir mes. O ir kontrargumentai išnyksta.

Turi savo istoriją?