Triatlono sportininkas Alberto Casillas Garcia gimė Ispanijoje, tačiau vaikinas trokšta tapti Lietuviu ir atstovauti mūsų šalį Olimpinėse žaidynėse Tokijuje 2020 metais. Praeitą savaitę BALTIC TOURS turėjo unikalią galimybę susipažinti su šia išskirtine asmenybe ir išklausyti jo neeilinę istoriją. Alberto ne tik pasinėrė į vaikystės prisiminimus, bet ir prasitarė apie savo ateities planus:
Kokie vėjai Tave atpūtė į Lietuvą?
Šį kartą į Lietuvą atvykau dėl Lietuvos triatlono čempionato, kuris vyko Panevėžyje. Taip pat jau senokai norėjau aplankyti Baltic Tours biurą ir susipažinti su jūsų komanda.
Kaip sekėsi čempionate?
Varžybose sekėsi neblogai, tiek man, tiek mano kolegai Tautvydui Kopūstui. Tačiau iškilo viena problema. Po varžybų sužinojome, kad esame diskvalifikuoti dėl vieno trūkstamo rato bėgime arba dviračio rungtyje. Aš neneigiu, kad taip galėjo nutikti, tačiau jei ir nutiko, tai nebuvo padaryta tikslingai, kadangi mes sekėme teisėjų nurodymus ir skaičius lentoje. Iš tiesų dabar niekas negali pasakyti tiesos, nes to patikrinti neįmanoma. Aš nieko nekaltinu ir nesu piktas, tik šiek tiek nusivylęs dėl šio nesusipratimo. Nors iš kitos pusės, juk tai tik varžybos!
Ar tai buvo Tavo pirmasis vizitas Lietuvoje?
Tikrai ne, esu buvęs Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Šiauliuose, Pakruojyje ir kituose miestuose. Mano vizitai Lietuvoje prasidėjo kuomet išvykęs pagal Erasmus programą į Čekiją sutikau lietuvę. Mes buvome pora penkerius metus, bet išsiskyrėme. Vis dėlto ji buvo tas žmogus, kurio dėka aš atsidūriau šioje šalyje. Vieno lemtingo vizito metu aš susipažinau su Lietuvos Triatlono Federacija.
Kuris miestas Lietuvoje Tau patinka labiausiai ir kodėl?
Be abejonių – Vilnius. Man patinka čia tvyranti pankiška atmosfera, miesto gyvybingumas ir senamiesčio unikalumas. Dar patinka, kad gatvės pilnos besišypsančių žmonių, kurie skuba į kavines, barus, restoranus, kurių čia taip pat apstu. Vilnius – modernus miestas, kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu miestu Europoje. Vienintelė problema yra šaltas oras, kuris aplanko Lietuvą žiemą (juokiasi).
Lietuvą pažįsti neblogai, o ar spėjai paragauti mūsų tradicinių patiekalų?
Ragavau cepelinus, bulvinius blynus, kibinus ir daug kitų patiekalų. Lietuviškas maistas man tikrai patinka, nors jūs ir neturite tokio didelio pasirinkimo kaip Ispanijoje. Tačiau nepaisant to, manau, kad kiekvienam žmogui vertėtų paviešėti Lietuvoje bent porą dienų ir paragauti tradicinių patiekalų, kurie yra labai gardūs!
Ar sportininkai gali valgyti ką tik nori?
Taip, galime valgyti viską. Tačiau, be abejonės, stengiamės valgyti kiek įmanoma sveikiau. Bandome išvengti greito maisto restoranų ir apdoroto maisto, mieliau jį gaminamės patys.
Kaip dažnai tenka treniruotis?
Treniruojamės kiekvieną dieną. Turime specialiai sudarytus tvarkaraščius, pagal kuriuos sportuojame kasdien. Vieną dieną didesnį dėmesį skiriame plaukimui, kitą dieną bėgimui ar dviračio mynimui.
Ar kartais leidi sau pasukčiauti ir suvalgyti gabalėlį picos?
Aš mėgstu picą, todėl kartais ją valgau. Tačiau vengiu dalyvauti vakarėliuose. Po jų būna sunku atsikelti ir būti energingam. Žmonės mano, kad propaguoti tokį gyvenimo būdą yra tikra kančia. Tačiau kai myli tai, ką darai, tai tikrai nėra sunku. Anaiptol, esu laimingas, kad turiu tinkamą genetiką, mane palaikančią šeimą ir visa kita, kas man padeda siekti savo tikslų – varžytis, keliauti ir tiesiog būti laimingam. Tai tikra privilegija.
Kodėl pasirinkai triatloną, o ne kokį kitą sportą?
Mūsų šeima visada propagavo aktyvų gyvenimo būdą, o tėtis pažinojo kelis žmones iš vietinės triatlono komandos. Būtent jis mane ir mano sesę nuvedė išbandyti šios sporto šakos, kuri mums iš karto patiko.
Turėjau ir kitą pasirinkimą – prisijungti prie vietinės plaukimo komandos. Tačiau būdamas vaikas neturėjau nė menkiausio noro kasdien, mažiausiai po dvi valandas, praleisti baseine. O triatlonas buvo visai kitokia sporto šaka, čia reikėjo ir bėgti, ir plaukti, minti dviratį – tai buvo panašiau į žaidimą.
Šiuo metu Tavo didžiausia svajonė yra atstovauti Lietuvą Tokijo Olimpinėse žaidynėse. Kaip sekasi to siekti? Kokius žingsnius turi padaryti, kad tai įgyvendintum?
Dabar yra svarbu daug ir sunkiai dirbti bei parodyti savo geriausius rezultatus. Turėsiu varžytis rungtynėse visame pasaulyje ir patekti bent į TOP 70. Bet dar svarbiau už fizinį pasirengimą yra būti protingam ir turėti gerą strategiją.
Taip pat kartu su Olimpiniu komitetu siekiame kuo greičiau sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, kad galėčiau tapti Lietuvos piliečiu. Be to, mokausi lietuvių kalbą. Suprantu ir gebu skaityti beveik viską, tačiau kalbėti sekasi sunkiau, lietuvių kalba iš tiesų nelengva (juokiasi).
Jeigu pavyks gauti Lietuvos piliečio statusą, ką tai reikš Tau, kaip žmogui?
Gerbiu patriotiškus žmones, tačiau nesu vienas iš jų. Man teko gyventi daugelyje vietų ne tik Ispanijoje, bet ir kitose šalyse. Todėl tvirto ryšio su savo gimtine nebeturiu. Tačiau to negalėčiau pasakyti apie Lietuvą. Čia jaučiu didžiulę žmonių paramą ir palaikymą.
Pavyzdžiui, pernai metais, dalyvaudamas Baltijos Čempionate laimėjau pirmą vietą ir mačiau kaip Federacijos Prezidentas verkė iš laimės. Tai buvo nuostabus jausmas, kurio niekada nesu pajutęs būdamas Ispanijoje ir niekas dėl manęs nėra verkęs Ispanijoje. Tokie dalykai priverčia susimąstyti. Ir aš pajutau, kad čia man yra gera, kad čia yra mano vieta po saule.
Galbūt aš ir gimiau svetur, tačiau su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys. Čia turiu begalę draugų, palaikau šiltus santykius su Federacija ir jaučiuosi lyg būčiau lietuviškos šeimos dalis. Didžiuojuosi turėdamas galimybę atstovauti Lietuvą ir garsinti šios šalies vardą pasaulyje. Žmonės kartais juokauja, jog kai gausiu Lietuvos pilietybę mano vardas taps Albertas Kasijauskas (juokiasi).
Ką mėgsti veikti laisvalaikiu, kuomet nesitreniruoji?
Kadangi tenka varžytis įvairiose pasaulio vietose, daug keliauju. Galbūt nuskambės keistai, bet net savo laisvu laiku aš mėgstu sportuoti savo malonumui. Taip pat, kaip ir kiekvienas paprastas žmogus mėgstu grįžti namo ir laiką leisti su savo šeima bei draugais.
Daug keliauji, kokia yra Tavo mėgstamiausia šalis ir kodėl?
Australija bei Naujoji Zelandija. Man patinka jų kultūra, žmonės ten plačių pažiūrų, be proto draugiški ir šilti. Mane sužavėjo nuostabūs kraštovaizdžiai ir miestai, tokie kaip Sidnėjus.
Taip pat patinka Kazachstanas. Galbūt tai ne pati gražiausia šalis, tačiau ten viskas kitaip, o tai ir yra įdomu.
Ką manai apie bendradarbiavimą su Baltic Tours?
Federacija neturi tiek daug pinigų, kad galėtų padengti visas mano išvykas. Todėl esu be galo laimingas bendradarbiaudamas su kelionių agentūra, kuri prisideda prie mano žygio į sėkmę. Be to, kiti partneriai dažniausiai remia tik materialiai, o iš Baltic Tours sulaukiau susidomėjimo ir tikros emocinės paramos. Didžiuojuosi turėdamas galimybę ant savo aprangos nešioti ne tik Lietuvos trispalvę, bet ir Baltic Tours vardą.
